PARAMA LEVUKUI

Tik gimus mažajam Levukui gydytojai diagnozavo siaubingą ligą – cerebrinį paralyžių. Nuo to laiko prasidėjo kova už vaikučio gyvenimą, o vėliau nuolatinė kova už geresnę gyvenimo kokybę.

Berniukas nuo pat gimimo kovoja su sunkia diagnoze – nesibaigiantys masažai, kūno kultūros užsiėmimai bei kelionės į reabilitacijos centrus yra neatsiejama vaiko kasdienybė. Taip pat tėveliai stengiasi kiek tik išgali prisidėti prie geresnės sūnaus savijautos ir stiprėjimo: jie yra įvaldę kineziterapijos ir masažo įgūdžius, kadangi cerebriniu paralyžiumi sergančio vaiko gyvenimas yra kasdienis fizinis darbas – mankštos, įvairios technikos, užsiėmimai su psichologu, ergoterapeutu… Visi užsiėmimai reikalauja didelių finansinių išlaidų, kurios pamažu tampa nepakeliama našta vaiko tėveliams.

Levukas yra be galo ištvermingas, geras ir malonus vaikas, jis atlaiko įvairius krūvius, niekada neverkia dėl nereikšmingų dalykų, o jo akyse tėveliai visada mato supratimą ir norą stiprėti. Nuo vaikystės berniukas dievina muziką, be to dabar, kai jis turi sesę, ji jam dainuoja dainas, o Levukas neslepia džiaugsmingos šypsenos, net kartais pritariamai dainuoja kartu, žinoma, „savaip“, tačiau tai yra jo emocijos.

Nors berniukas ir nekalba, bet mėgsta bendrauti ir būti dėmesio centre – jam patinka kai artimieji jį apkabina, pabučiuoja, kartu su juo šoka arba jam dainuoja.

Mėgstamiausią sūnaus pramogą tėveliai įvardija vaikščiojimą su vaikštyne. Levui taip pat labai patinka žaisti su savo sesute, nors jam nėra lengva žaisti su kitais vaikais, tačiau visada randa išeitį.

Vaikas turi labai stiprų ryšį su savo mama, jis yra jautrus ir nepaisant visko, ką jam ir jo tėveliam teko patirti, Levukas šeimą pavertė stipresne ir tvirtesne.